Paramėlis
Lokacija
KUR YRA PARAMELIS?
Vienoje iš piečiausių Lietuvos teritorijų esanti Paramėlio „sala“ (54.010810, 24.652915) yra apsupta pelkių ir didelių miškų. Šią teritoriją "sala" vadiname dėl jos unikalios geografinės padėties. Šis 190 ha žemės plotas Iš vienos pusės riboja su Lietuvos ir Baltarusijos siena, iš kitos pusės šliejasi prie didžiausios ir griežčiausią apsaugos statusą Lietuvoje turinčios gamtinė teritorijos Čepkelių gamtinio rezervato, o dar iš kitos remiasi į pelkėtą Katros upės slėnį.
Šioje „saloje“ įsikūręs kelių sodybų etnografinis kaimas Paramėlis, kuriame likę tik keli vietiniai gyventojai, o visa kita – laukinė gamta. Į „salą“ galima patekti tik vienu siauru keliu per pelkes, todėl žmonės čia lankosi rečiau nei vilkai. Paramėlio pašonėje esanti Čepkelių pelkė ir ją supantis griežtos apsaugos gamtinis rezervatas užima net 11 212 ha.
Kadangi Paramėlio „sala“ ir Katros upės slėnis nepatenka į griežtai saugomo Čepkelių rezervato teritoriją, o tik ribojasi su ja, žmonės čia gali lankytis ištisus metus, nors gamtos ir biologinės įvairovė beveik analogiška rezervatui. Būtent Paramėlio „salos“ su pelkėtu Katros upės slėniu ir gretimomis teritorijomis gamta yra pagrindinis Paramėlio gamtos atkūrimo fondo dėmesys ir tikslas.
Kokia dabartinė situacija?
KOKIA PADĖTIS YRA DABAR?
Paramėlio „salą“ beveik 90 proc. dengia miškai. Dauguma salos miškų yra borealiniai. Kai kurie iš šių miškų priskiriami Vakarų taigos buveinėms. Arčiau pelkėtų Katros upės krantų miškas tampa drėgnesnis, dirvožemis derlingesnis, todėl auga beržai ir eglės, o prie pat upės driekiasi užliejamieji – aliuviniai miškai. Tokia miško buveinių įvairovė labai praturtina vietos biologinę įvairovę.
Šiuose miškuose sutinkami elniai, briedžiai, vilkai, lūšys, šikšnosparniai, retkarčiais užklysta net rudieji lokiai ir stumbrai. Paramėlio „saloje“ ir gretimuose miškuose užfiksuotos net 8 genių rūšys, tarp kurių yra tikrų retenybių – tripirščių ir baltnugarių genių, žaliųjų, pilkųjų ir juodųjų meletų, grąžiagalvių.
Paramėlio apylinkes mėgsta ir pelėdos. Čia užregistruotos 5 rūšys – lututės, žvirblinės, naminės ir balinės pelėdos, mažieji apuokai. Šiose apylinkėse gyvena reti tetervinai, kurtiniai ir jerubės. Pastarosios čia gana dažnos. Paramėlio „salą“ pamėgę reti plėšrieji paukščiai, juodieji gandrai, kukučiai ir kiti reti Lietuvos sparnuočiai. O kur dar galybė retų miško augalų, vabalų, drugelių, grybų ir kerpių.
Deja, didelė dalis Paramėlio „salos“ ir gretimų miškų neturi tinkamo apsaugos statuso ir priklauso privatiems savininkams. Dėl šios priežasties čia sparčiai kertami brandūs miškai, taip naikinant retų gyvūnų namus ir išstumiant juos iš unikalių teritorijų.
MŪSŲ TIKSLAS
Paramėlio gamtos atkūrimo fondo tikslas – išpirkti ir
apsaugoti kuo daugiau likusių vertingų miškų ir kuo greičiau atkurti natūralias
buveines esamose kirtavietėse.
Mokslo indėlis
2023 m. Paramėlio „saloje“ ir aplinkinėse teritorijose pirmą kartą atlikome biologinės įvairovės stebėseną. Buvo inventorizuotos šios gyvūnų grupės – žinduoliai, paukščiai, ropliai, kai kurie varliagyviai, drugiai, augalai, kerpės ir samanos. Rezultatai patvirtino šios vietovės unikalumą.
Teritorijos biologinė įvairovė didžiulė. Jau aptiktos 104 augalų rūšys, taip pat 25 samanų ir 6 grybų rūšys, 133 paukščių rūšys, 30 žinduolių rūšių (įskaitant 12 šikšnosparnių rūšių), 4 roplių ir 4 varliagyvių rūšys (dvi iš jų įtrauktos į Raudonąją knygą). Tačiau tai tik pradžia.
Tikimės, kad numatytų apsaugos tikslų įgyvendinimas, nuolatinė Paramėlio gamtos stebėsena ir tyrimai leis atskleisti dar daugiau čia tarpstančių gamtos turtų. Ateityje monitoringus vykdydami kas trejus metus stebėsime, kaip taikomos apsaugos priemonės veikia šių gyvūnų populiacijas.
Šlapynių svarba teritorijos ekosistemai
KODĖL ŠLAPYNĖS TOKIOS SVARBIOS?
Šlapynės yra tikri mūsų planetos turtai, dažnai nepastebimi, bet atliekantys svarbų vaidmenį mūsų aplinkoje. Šios ekosistemos, užimančios apie 6 proc. Žemės paviršiaus, teikia neįkainojamą naudą žmonėms ir gamtai.
GAMTOS APSAUGA IR NELAIMIŲ KONTROLĖ
Šlapynės yra mūsų natūralūs sąjungininkai kovojant su stichinėmis nelaimėmis. Sugerdamos ir sulaikydamos vandenį, kai jo tampa per daug, jos veikia kaip buferis nuo potvynių. Sausros metu šlapynės išleidžia vandenį, padėdamos reguliuoti hidrologinį ciklą, o pakrantėse veiksmingai apsaugo nuo cunamių ir audrų bangų. Šios ekosistemos tiesiogine to žodžio prasme tarnauja kaip gyvybę gelbstintys skydai.
VANDENS FILTRAI IR CO² REZERVUARAS
Pelkės taip pat yra nuostabios vandens filtravimo sistemos. Jos išvalo vandenį nuo teršalų ir sunkiųjų metalų, taip pagerindamos geriamojo vandens kokybę. Tačiau tai dar ne viskas – jų dirvožemyje taip pat sukaupiamas didelis anglies dioksido kiekis. Durpynai, kurie užima tik 3-4 proc. Žemės paviršiaus, dirvožemyje gali sukaupti iki 33 proc. viso pasaulio anglies dioksido. Tai labai svarbu kovojant su klimato kaita.
BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ IR BUVEINĖS
Pelkės yra tikri biologinės įvairovės židiniai. Įvairios pelkių buveinės suteikia saugų prieglobstį paukščių lizdams ir gausaus maisto daugeliui gyvūnų ir augalų rūšių. Tai lemia didelį produktyvumą ir nuostabią rūšių įvairovę. Išsaugotos pelkės yra labai svarbios daugelio nykstančių gyvūnų ir augalų rūšių išlikimui.
IŠSAUGOKIME
Nepaisant didelės šlapynių svarbos mūsų aplinkai ir gerovei, daugelis jų buvo sunaikintos. Lietuvos šlapynių situacija ypač neraminanti – po 2002 metų išnyko daugiau kaip trečdalis gyvybiškai svarbių šalies šlapynių ekosistemų. Atėjo laikas imtis veiksmų. Pelkės nusipelno mūsų dėmesio ir apsaugos. Turime dirbti kartu, kad užtikrintume šių ekosistemų išsaugojimą ir jos toliau galėtų atlikti savo svarbias funkcijas. Nuo to priklauso mūsų planetos ateitis ir mūsų pačių gerovė.